Geriausiai mokame rusų kalbą, anglų kalba vejasi

Iš viso 3,4 procentai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, o taip pat 7 proc. likusių Lietuvos miestų gyventojų nemoka rusų kalbos. Tuo tarpu anglų kalba, nors ir sparčiai populiarėja šalyje, dar nėra tokia populiari: 41 proc. trijų didžiųjų miestų gyventojų nekalba angliškai, kituose miestuose anglų nemoka 53 proc. gyventojų.

Tokius duomenis paskelbė Lietuvių kalbos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas, kartu atliekantys tyrimą „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai”. 2010 metais pradėtas projektas bus užbaigtas 2013-aisiais. Jis yra kito didelio projekto – „Miestai ir kalbos” – sudėtinė dalis.

Tyrimo eigoje atlikta apklausa parodė, kad iš viso 3,4 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nekalba rusų kalba. Detaliau tai atrodytų taip: 2,7 proc. vilniečių, 4,8 proc. kauniečių ir 3,4 proc. klaipėdiečių pareiškė, jog visiškai nemoka rusų kalbos.

Kalbant apie kitus Lietuvos miestus, tai juose rusų kalbos nemoka 7 proc. vietos gyventojų.

„Šioje vietoje įdomu palyginti duomenis tarp mažesnių miestelių su gyventojų skaičiumi nuo 3000 iki 30 000 ir didesnių, kur populiacija siekia nuo 30 000 iki 200 000 žmonių.

Čia pastebimas labai rimtas skirtumas. Mažesniuose miesteliuose rusų kalbos nemoka 7,7 proc. gyventojų, o didesniuose miestuose tik 3,9 procentai. Gaunasi taip, kad vidutinis didesniųjų miestų rodiklis yra labai artimas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rodikliams.

Todėl galima pasakyti, jog didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai moka rusų kalbą geriau, nors ir likusieji kaip ir anksčiau taip pat ją moka visai neblogai. Vis dėlto rusų kalba – tai kalba, kurią Lietuvoje žmonės moka geriausiai, savaime suprantama, po lietuvių kalbos”, – sakė interviu portalui DELFI viena iš projekto autorių, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos tyrimų katedros docentė Meilutė Ramonienė.

www.DELFI.lt,
2011 balandžio mėn. 15 d

Ar sunku būti vertėju? (video)

Ar sunku versti į įvairias kalbas? Britų aktorė Catherine Tate nori įrodyti, kad tai visai nesunku.

Galbūt ir jūs galite dirbti vertėju? Pasižiūrėkite.

Nemokantys kalbų verslininkai praranda sandėrius

Valstybės institucijų kalbos centro direktorė Eglė Šleinotienė tvirtina, kad Lietuvos ekonominiame sektoriuje nėra kalbų mokymosi strategijos, dėl ko prarandama dalis tarptautinių verslo sandėrių. „Kalbų dažniausiai mokosi tik elitiniai įmonių vadovai, o kalbos strategija atsiranda, tik jei vadovas tuo domisi. Tada ir finansai atsiranda” , – kalbėjo E.Šleinotienė.

Jungtinės Karalystės Nacionalinių kalbų centro direktorė Anne Davidson Lund sakė, kad įmonės, ypač mažosios, praranda daug verslo sutarčių dėl užsienio kalbų nemokėjimo. „Taip, galima kalbėti anglų kalba, tačiau žmonės pavargsta nuo anglų kalbos, ir verslo sandėris natūraliai gims su tuo žmogumi, kuris kalba tavo kalba. Taip pat galima kalbėti ir per vertėjus, tačiau kai tarp žmonių nėra tiesioginio kontakto, jie jaučia diskomfortą ir taip sandėrį užmegzti daug sunkiau”, – teigė ji.

A.D.Lund rėmėsi 2005 metais Kalbų centro atlikto tyrimo duomenimis, kai apklausus 2000 įmonių iš Europos miestų paaiškėjo, kad 11 proc. respondentų nesudarė sandėrio dėl menko kalbos mokėjimo. Tyrimas taip pat parodė, kad vidutinis apklaustos įmonės nuostolis dėl prastų užsienio kalbų įgūdžių siekia 325 tūkst. eurų (maždaug 1 mln. 122 tūkst. litų).

Nors tyrimas atliktas prieš trejus metus, britės teigimu, jo tendencijos vis dar aktualios. „Kalbų mokyme sprendimai priimami impulsyviai. Turime mažai tyrimų, duomenų, kokios kalbos turėtų būti prioritetinės” , – sakė A.D.Lund.

A.Šleinotienė pritarė tokiam teiginiui, sakydama, kad lietuviai kalbą renkasi pagal emocijas. Rezultatas – dominuojanti anglų ir apleistos kitos kalbos. Jos teigimu, lietuviai mokosi per mažai kalbų, o rusų, vokiečių, lenkų, latvių kalbos turėtų atrasti ženklesnę vietą visuomenėje.

„Kalbų padėtis Lietuvoje nėra gera (…). Kalbas intensyviai mokosi dažniausiai tik elitiniai vadovai” , – kalbėjo ji, pridurdama, jog, viena vertus, mokyklose buvo įvestas užsienio kalbos mokymas nuo pradinių klasių, kita vertus – nėra parengtų specialistų.

Anot E.Šleinotienės, krizė ateinančiais metais palies ir kalbų mokymąsi. „Finansinė situacija taip pat turi įtakos kalbų mokymuisi” , – sakė ji, nors pažymėjo, kad Europos šalių kontekste lietuviai su užsienio kalbų žiniomis atrodo neblogai.

2005 metais „Eurobarometro” atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva iš tirtų 25 ES valstybių užėmė penktą vietą pagal kalbų mokėjimo lygį. Bent vieną užsienio kalba susikalbėti galėtų 90 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvaičių. Tačiau lietuvių dažniausiai mokama užsienio kalba nėra kurios nors Europos Sąjungos šalies kalba – tai nuo sovietmečio laikų likusi rusų kalba.

79 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė mokantys rusiškai. Antrąją pagal populiarumą anglų kalbą moka tik 26 proc. apklaustųjų, 17 proc. kalba lenkų kalba. Beje, pastaroji, kaip ir rusų, yra gimtoji maždaug 7-iems proc. Lietuvos gyventojų.

Europos kalbų lyderiu tyrime įvardintas Liuksemburgas, kur 99 proc. respondentų sugebėtų susikalbėti bent viena užsienio kalba.

Anglija.lt