Author Archives: Gloria Lingua

Hiperpoliglotai: kiek kalbų gali mokėti vienas žmogus?

Kas nenorėtų mokėti ne dvi ar tris kalbas, o bent dešimtį jų? Štai XIX a. gyvenęs italų kardinolas Džiuzepė Mecofantis (Giuseppe Mezzofanti) mokėjo 38 kalbas ir 50 dialektų. Tikrinti jo žinių atvykdavo žmonės iš viso pasaulio.
Daugelį iš jų susitikimas su šiuo hiperpoliglotu tiesiog priblokšdavo. Beje, jis niekada nebuvo išvykęs iš gimtosios Italijos. O daugiausiai – net 103 (!) užsienio kalbas (tebe)mokantis genijus – laisvai kalba lietuviškai, mat jo žmona gimė ir augo Lietuvoje.

Užsienio knygynuose neseniai pasirodė nauja knyga – Maiklo Erardo (Michael Erard) „Babel No More” („Daugiau jokių Babelio bokštų”). Joje autorius nagrinėja Dž. Mecofančio ir kitų lingvistiniais deimantais vadinamų hiperpoliglotų atvejus. Kaip jiems tai pavyksta? Jie turi ypatingų sugebėjimų ar įgūdžių? Ar galima to išmokti? O gal jie – meistriškai akis dumiantys šarlatanai?
Leidžiantis į nepažintas ir netyrinėtas lingvistikos žemes, iš pradžių reikia šį tą apsibrėžti. Vienas iš pirmųjų dalykų, kurių ėmėsi M. Erardas – apsibrėžti, ką iš tiesų reiškia mokėti kalbą. Kitaip tariant, kada galima laikyti, kad žmogus kalbą gerai moka?
Tiesa, Kalifornijos universiteto lingvistė Klerė Kramš (Claire Kramsch) ragina autorių klausimą formuluoti kitaip – ne „Kiek kalbų tu moki?”, o „Keliomis kalbomis tu gyveni?” Kalbos kultūrinių niuansų supratimas reikalauja plataus ir nuolatinio kontakto su kalbančiaisiais ta kalba. Tad mokslininkė abejoja, ar nors vienas žmogus pasaulyje tobulai moka ir jaučia daugiau kaip keturias ar penkias kalbas.

Sunku nesutikti. Bet nejau dėmesio visai neverti tie mažiau niuansuoti, tačiau žadą atimantys žmogiškosios atminties ir gebėjimo išmokti kalbą atvejai, kai žmogus gerai moka keliolika ar net keliasdešimt kalbų? Deja, kaip pabrėžia M. Erardas, mokslas šią problemą iki šiol ignoravo. Mokslininkai uoliai tyrinėja ypatingų matematikos, muzikos, atminties gabumų turinčių žmonių atvejus, tačiau hiperpoliglotai lieka nuošaly.
Nagrinėdamas Dž. Mecofančio atvejį, M. Erardas savo knygoje analizuoja italų kardinolo užrašus, kalbina daugybę kalbų ekspertų ir net sužino, jog kai kurie dvikalbiai žmonės turi psichinių sutrikimų vartodami vieną kalbą, tačiau būna sveiki kalbėdami kita kalba.

Autorius neužmiršo ir šių dienų hiperpoliglotų. Kad išmoktum daug kalbų, svarbu turėti atmintį, motyvacijos ir nuolat praktikuotis. Tačiau nereikia užmiršti ir pragmatiškumo. Tie, kurie sakėsi moką 11 kalbų, nesuko sau galvos, ar jų kalbos žinių lygis atitinka gimtosios kalbos mokėjimo lygį. Jų tikslas, skirtingai nei Dž. Mecofančio, buvo ne priblokšti pasaulį, o jį pamatyti – pasikalbėti su ta kalba kalbančiais gyventojais, paskaityti jų laikraščius ir paprasčiausiai nepasiklysti šalyje, kur kalbama kita kalba.

„Kol išmokau kinų kalbą, sugaišau net 6 savaites!”
Džiuzepė Gasparo Mecofantis (1774-1849) gimė ir išsilavinimą gavo Bolonijoje, kur teologijos studijas baigė anksčiau nei sulaukė minimalaus amžiaus, kurio sulaukus įšventinama į kunigus. Būdamas 23-ejų, tapo Bolonijos universiteto arabų kalbos profesoriumi.
Karo tarp Habsburgų imperijos ir Prancūzijos metu, Dž. Mecofantis nuolat lankydavosi karo ligoninėse, kur bendraudavo su vengrais, slovakais, čekais, austrais. Kad galėtų išklausyti jų išpažintis, Dž. Mecofančiui teko išmokti jų gimtąsias kalbas.

Netrukus jauną kunigą pradėjo vadinti „užsieniečių nuodėmklausiu” (it. – „confessario dei forestieri”). Į Dž. Mecofantį pradėjo kreiptis su prašymais išversti įvairius tekstus – kunigas visada džiaugdavosi galėdamas padėti ir už paslaugas niekad neimdavo atlygio.

„Tas žmogus – lingvistinis stebuklas, – apie Dž. Mecofantį rašė Baironas. – Jis turėjo gyventi Babelio bokšto statybos laikais ir būti visų kalbų vertėjas. Aš jį tikrinau iš visų kalbų, kuriomis aš moku bent vieną keiksmažodį – jis mane pribloškė taip, jog aš buvau priverstas išsikeikti angliškai.”

Iki mūsų dienų išliko ir jo talentą iliustruojantis anekdotas: paklaustas, kurią iš kalbų išmokti buvo sunkiausia, Dž. Mecofantis atsakė: „Kinų, be abejo, kinų! Kol ją išmokau, sugaišau net šešias savaites!”

Hiperpoilglotas-rekordininkas laisvai kalba lietuviškai
Bene daugiausiai užsienio kalbų mokančiu žmogumi pasaulyje tarp dabar gyvenančiųjų laikomas 1943-iaisiais gimęs vengrų vertėjas ir rašytojas Ištvanas Dabis. Be gimtosios vengrų kalbos jis moka dar 103 kalbas. Genialusis lingvistas savo laiku dirbo korespondentu, gidu, sinchroniniu vertėju, tekstų vertėju, konsultuojančiu redaktoriumi. 1970-aisiais vedė iš Lietuvos kilusią lenkaitę ir susilaukė dviejų vaikų – sūnaus Ištvano Mikolajaus ir dukters Marijos Rozalijos.

Galbūt todėl I. Dabis lietuvių kalbą moka taip, jog gali versti jos tekstus be žodyno.

Kaip mokosi kalbų I. Dabis? Pirmiausiai atsirenka 1000-1500 pagrindinių žodžių (iš temų apie šeimą, darbą, kasdienį gyvenimą ir pan.) ir mokosi kartu su svarbiausiomis gramatikos taisyklėmis (linksniavimu, asmenavimu, laikų vartojimu, žodžių tvarka sakinyje). Toliau Ištvanas, naudodamasis žodynu, imasi skaityti jo interesus atitinkančius paprastus tekstus.

Kai kuriems naujus žodžius užsirašinėti yra būtina, tačiau yra tokių, kuriems pakanka nežinomą žodį perskaityti. Vengrų vertėjo patirtis byloja, jog kur kas paprasčiau mokytis žodžių yra mėginant nuspėti žodžio reikšmę iš konteksto.

Kitas žingsnis – pagal galimybes I. Dabis pradeda naująja kalba susirašinėti su kitais žmonėmis. Toliau – radijo laidų klausymasis, net jei neįmanoma suprasti absoliučiai nieko. Verta, kad klausa priprastų prie tos kalbos skambėjimo.

Viena iš kertinių taisyklių – naujų kalbų mokymuisi kasdien skirti bent 15-20 min.

Garsūs pasaulio poliglotai:
Emilis Krebsas – vokiečių poliglotas ir sinologas, mokėjo virš 60 kalbų

Viljamas Džeimsas Sidisas – XX a. pradžioje žinomas vunderkindas, būdamas aštuonerių metų mokėjo 8 kalbas; trisdešimties – 40 kalbų
Ričardas Frensis Bertonas – anglų keliautojas, geografas, vertėjas, etnologas, lingvistas, poetas, fechtuotojas, orientalistas ir diplomatas, kai kuriais vertinimais mokėjęs 29 kalbas

Džovanis Piko dela Mirandola – italų filosofas, tvirtinęs, kad moka 22 kalbas;
Polas Robsonas – dainininkas ir aktorius, kalbėjo daugiau nei 20 kalbų;
Kata Lomb – vengrų kilmės vertėja, rašytoja, viena pirmųjų pasaulio sinchroninio vertimo meistrių. Kalbėjo 16 kalbų;

Žanas Fransua Šampoljonas – prancūzų orientalistas ir egiptologijos kūrėjas, iššifravo Rozetės akmens hieroglifus. Būdamas dvidešimties mokėjo 13 kalbų;
Nikola Tesla – serbų fizikas, mokėjo 8 kalbas;

Danielis Polas Tammetas – britas, turintis autizmo ir savanto sindromus, kalba 11 kalbų, tarp jų ir lietuvių;

Jonas Paulius II – iš Lenkijos kilęs popiežius, laisvai mokėjęs 10 kalbų;

Dolfas Landgrenas – skandinavų kilmės Holivudo aktorius, mokantis 9 kalbas (įskaitant japonų, rusų, suomių).

Lietuvių poliglotai – Dominykas Urbas, Juozas Strolia, Laurynas Algimantas Skūpas, Stanislovas Radvila I, Algimantas Čekuolis (8 kalbos).

http://kauno.diena.lt/naujienos/mokslas-ir-it/hiperpoliglotai-kiek-kalbu-gali-moketi-vienas-zmogus-402812

Anglų kalbos kursai Kaune

Vokiečių kalbos kursai Kaune

Savanorių pr. 3, Kaunas
Tel. 8-37-209-008, 8-600-82843
E. paštas: info(eta)glorialingua.lt

Kiek kalbų moka futbolininkai?

Kai kurių pasaulio futbolo čempionate Rusijoje dalyvavusių rinktinių žaidėjų gimtosios kalbos skirtingos. Kaip futbolininkai susikalba tarpusavyje?

Ypač įdomi situacija Belgijos rinktinėje. Didžioji dalis Belgijos rinktinės žaidėjų yra kilę iš Flandrijos regiono, kuriame kalbama olandiškai. Tačiau nemažai yra prancūziškai kalbančių žaidėjų bei keli – vokiškai. Skirtingos ir pagrindinių rinktinės žaidėjų gimtosios kalbos, pavyzdžiui, saugas Kevinas De Bryune’as kilęs iš olandiškai kalbančio Gento, o puolėjas Edenas Hazardas iš prancūziškai kalbančių valų krašto, rašo BBC.

Belgijos rinktinės rūbinėje bendraujama anglų kalba, kuria dauguma žaidėjų kalba klubuose ir kuria gaunamus trenerio nurodymus visi futbolininkai supranta vienodai.

Angliškai Belgijos rinktinės žaidėjai tarpusavyje bendrauja ir aikštėje. Jie šią kalbą vartojo ir grupės etapo rungtynėse su Anglija, tuo gerokai nustebindami britų žurnalistus.

Kalbinis pasiskirstymas Belgijoje yra itin ryškus – kalbiniu pagrindu šioje šalyje ne tik leidžiami laikraščiai ir žurnalai, bet ir veikia mokyklos ar politinės partijos. Be to, didelę visuomenės dalį sudaro imigrantai, kurių gimtoji kalba nėra nei prancūzų, nei olandų.

Tokia etninė įvairovė Belgijos rinktinei suteikia labai įvairių komunikacijos galimybių. Pavyzdžiui, rinktinės žvaigždė Romelu Lukaku (nuotraukoje) laisvai bendrauja olandų, prancūzų, anglų, ispanų, portugalų ir suahili kalbomis, komandos kapitonas Vincentas Kompany kalba penkiomis kalbomis.

Tačiau kai kurie iš prancūzakalbio Belgijos regiono kilę žaidėjai nekalba jokiomis kitomis kalbomis ir nemoka net olandiškai. Buvęs Anglijos rinktinės futbolininkas, o dabar televizijos komentatorius Philas Neville‘as belgų saugą Marouane‘ą Fellaini yra pavadinęs blogiausiai angliškai šnekančiu žmogumi, su kokiu kada nors teko susidurti.

Tiesa, pastaruoju metu Fellaini žaidžia „Manchester United“ klube, tad anglų kalbos žinias turėtų būti patobulinęs.

„Nepaisant to, kad absoliuti dauguma rinktinės žaidėjų supranta prancūziškai, komanda pasirinko anglų kalbą kaip saugesnį variantą“, – sako BBC žurnalistė Belgijoje Suzanne Vanhooymissen.

Dar viena komanda, kuriai kalbinė problema taip pat aktuali, – iš čempionato jau pasitraukusi Šveicarijos rinktinė. Priklausomai nuo kilmės regiono, Šveicarijos futbolininkų gimtoji kalba yra vokiečių, italų, prancūzų arba retoromanų.

Parengta pagal vz.lt publikaciją

Pradėtas paslaptingiausio žmonijos teksto vertimas

Jau kelis amžius egzistuoja knyga, kurios lig šiol nesugebėjo perskaityti joks žmogus – bet atrodo, artimiausiu metu mums tai pavyks, ir už tai dėkoti teks mašinai, sukurtai po pusės tūkstantmečio nuo tada, kai buvo sukurtas paslaptingasis tekstas, rašo lrytas.lt.

„Voinyčiaus manuskriptas“ tituluojamas paslaptingiausia kada nors žmogaus parašyta knyga, yra 240 puslapių leidinys, parašyta painia, neatpažįstama kalba – ir visa tai yra iliustruota keistomis diagramomis bei piešiniais. Ji turi net ir išsiskleidžiančius puslapius – kas šiaip jau yra pakankamai gudru kaip XV amžiaus pradžiai, kuriuo datuojamas šis keistas ir paslaptingas kūrinys.

Knyga savo laiku buvo saugoma privačiose alchemikų ir imperatorių bibliotekose – iki tol, kol 1912 m. ją atrado lenkų bukinistas Wilfridas Voynichius – nuo tada keistasis leidinys ir pakrikštytas Voinyčiaus pavarde.

Nuo pat XX a. pradžios daugybė kriptografų, šifruotojų ir lingvistų bandė perkąsti knygos paslaptį, bet nė vienam iš jų nepavyko – niekam nepavyko perprasti nei teksto, nei piešinių, nei diagramų prasmės.

Dabar, ačiū Kanados kompiuterių mokslo atstovams, atrodo, knygos iššifravimas stojo į teisingas vėžes.

Albertos universiteto tyrėjai kūrinio iššifravimui pasitelkė dirbtinį intelektą. Pirmiausią jie išbandė vertimo algoritmą ant 380 skirtingų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vertimų – paaiškėjo, kad DI sugebėjo atspėti vertimo kalbą 97% tikslumu.

Tada tyrėjų komandą nukreipė DI į Voinyčiaus manuskriptą – įtardami, kad bent jau dalis jo yra parašyta arabų kalba. Bet Dirbtinis Intelektas nesutiko su tokia teorija: jo manymu, tai buvo hebrajų kalba, o taip pat nurodė keletą tikėtinų sutapimų, gana nebūdingų viduramžiams.

Tada mokslininkai iškėlė idėją, kad knyga gali būti parašyta hebrajų kalba, bet pasitelkiant vadinamąsias alfaramas – anagramas, sukurtas pertvarkant raidžių tvarką, bet išmetant balsius.

Pirmasis bandymas išversti 10 pirmųjų paslaptingojo manuskripto puslapių pateikė dviprasmiškus rezultatus.

„Paaiškėjo, kad 80 proc. žodžių tikrai egzistuoja hebrajų žodyne, bet nežinojome, ar naudojami kartu jei sukuria kažkokią prasmę“, – pasakoja komandos kompiuterinės lingvistikos specialistas Gregas Kondrakas.

Nepavykus rasti hebrajų kalbos ir kultūros specialistų, kurie patvirtino iki šiol surinktą informaciją, tyrėjai galiausiai pasinaudojo „Google Translate“ – ir nors jie patys pripažįsta, kad dalis reikšmių yra spėjimai, atrodo, ryšys su tekstu egzistuoja.

Pirmajame manuskripto – „Žolynų“ – skyriuje, kuriame matyti keletas augalų rūšių piešinių, paaiškėjo daug su botanika susijusių terminų: „fermeris“, „šviesa“, „šviesa“, „oras“ ir „žemė“.

Sutapimas? Galbūt ir ne. Taigi, kaip prasideda kol kas paslaptingiausia pasaulyje knyga? Kaip ir galima tikėtis, neaiškiai bei mįslingai – bet ko gi daugiau ir tikėtis iš tokios knygos?

„Ji pateikė patarimus kunigui, namų vyrui, ir man, ir žmonėms“ (angl. „She made recommendations to the priest, man of the house and me and people“) – būtent tokį vertimą pateikia dirbtinis intelektas.

Rekomendacijos, susijusios su žolynų auginimu? Mokslininkai sako, kad negalime būti tikri.

„Vertimo sakinys gavosi gramatiškai taisyklingas, ir jį galima interpretuoti“, – sako G. Kondrakas. – „Pradėti tokiu sakiniu manuskriptą – tikrai keistas sprendimas, bet faktas, kad sakinys turi prasmę“.

Pranešusi apie savo atradimą, komanda sutinka, kad jiems dabar reikia senovės hebrajų specialisto, kuris patikrintų informaciją – ir patvirtintų kad visa tai nėra tik algoritmiškai pagrįsta, bet neteisinga teksto interpretacija.

Vis dėlto, kas galų gale paaiškėtų – palyginus su tuo, ką turėjome iki šiol, tai yra milžiniškas proveržis paslaptingiausios žmogaus sukurtos knygos vertime. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad net jei DI pateikta interpretacija ir nėra teisingai, visa tai gali pastūmėti kitus tyrimus į teisingo kelio kryptį.

Publikuota lrytas.lt svetainėje

Nori tuoktis – laikyk anglų kalbos egzaminą

Didžiojoje Britanijoje vesti ar ištekėti galės tik tie užsieniečiai, kurie oficialiai patvirtins mokantys anglų kalbą. Nuo 2010 metų lapkričio 30 d., šalyje įsigalioja naujos taisyklės, kurios, tiesa, nebus taikomos Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams.

Tokiomis taisyklėmis tikimasi užkirsti kelią fiktyvioms santuokoms ir paskatinti užsieniečių integraciją, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph”.

Šios taisyklės jau sukėlė pasipiktinimą, nes diskriminuoja Britanijos piliečius: remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, Britanijoje gyvenantys europiečiai gali be vargo atsivežti partnerį iš bet kurios pasaulio šalies ir šiems nereikia laikyti jokio egzamino. Taip yra todėl, kad Europos Sąjungos piliečio sutuoktinis ar sutuoktinė automatiškai gauna teisę laisvai judėti Bendrijos ribose.

Skelbiama, kad naujosios taisyklės kasmet palies maždaug 40 tūkst. žmonių. Sutuoktinio vizos prašantis asmuo turės išlaikyti specialų egzaminą žodžiu. Užsienio anglų kalbos žinios turės prilygti šešiamečio anglakalbio vaiko žinių lygiui.Manoma, kad pasiruošimas tokiam egzaminui truks iki 50 valandų.

Už pamokas turės susimokėti patys vizos prašytojai.„Bet kuris žmogus, norintis gyventi Jungtinėje Karalystėje, privalo mokėti angliškai kalbėti. Štai kodėl mes rengsime privalomus egzaminus atvykstantiems sutuoktiniams.

Gebėjimas kalbėti angliškai skatina integraciją į Britanijos visuomenę ir išplečia žmogaus galimybes. Naujosios taisyklės padės užtikrinti, kad atvykėliai sutuoktiniai galės dalyvauti Britanijos gyvenime ir lengviau įsilieti į šalies visuomenę”, – sakė Britanijos imigracijos reikalų ministras Demjanas Grinas.

„Londono žinios”